Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos

Tai automobiliai, kurie teisėtai patenka į zoną, pažymėtą draudžiamaisiais ženklais. Priklauso tenykštėms įmonėms, gyventojams, darbuotojams arba veža krovinius ir iškrauna juos vietoje. Taip pat įskaitomi taksi, kurie į zoną atveža arba iš jos paima keleivį.

Pavyzdys: Tu gyveni kieme su draudžiamuoju ženklu — tavo automobilis laikomas aptarnaujančiu ir gali įvažiuoti.

Specialiai suprojektuotas kelias, skirtas tik motorinėms transporto priemonėms. Į šalia esančias teritorijas įvažiuoti arba iš jų išvažiuoti negalima. Šis kelias turi griežtus konstrukcinius reikalavimus ir pažymėtas atitinkamu ženklu.

Pavyzdys: Važiuodamas Vilnius–Kaunas ruožu su žaliu ženklu ir 130 km/h leidimu — tu esi automagistralėje.

Automagistralė turi atskirtas priešpriešines važiuojamąsias dalis. Tarp jų būna speciali skiriamoji juosta, kurioje važiuoti draudžiama. Tik išimtiniais atvejais arba tam tikrose vietose atskyrimas gali būti įgyvendintas kitaip, pavyzdžiui atitvarais.

Pavyzdys: Žalia veja arba betoninis atitvaras, skiriantys dvi puses — tipinis automagistralės bruožas Lietuvoje.

Automagistralė negali viename lygyje susikirsti nei su kitu keliu, nei su geležinkelio bėgiais, nei su pėsčiųjų taku. Visi kirtimai vyksta skirtinguose aukščiuose — viadukais arba tuneliais. Dėl to eismas teka be stabdymų.

Pavyzdys: Lietuvoje tipiška automagistralė: važiuoji, o virš tavęs eina viadukas, o po tavimi — kitas kelias.

Kelias laikomas automagistrale tik tada, kai jo pradžioje stovi specialus kelio ženklas „Automagistralė“. Be šio ženklo jokios automagistralės taisyklės negalioja — net jei kelio vaizdas labai panašus. Žymėjimas lemia teisinį režimą.

Pavyzdys: Žalias ženklas su automobilio piešiniu virš dviejų juostų — oficialus automagistralės pradžios simbolis.

Bet kuri motorinė transporto priemonė, kuria vežamas krovinys, keleiviai arba traukiama kita priemonė. Prie automobilių taip pat priskiriami troleibusai ir elektra laidais maitinamos nebėginės priemonės. Motociklai, mopedai, traktoriai ir keturračiai čia nepatenka.

Pavyzdys: Lengvasis automobilis, furgonas, autobusas ir sunkvežimis — visi patenka į šią sąvoką.

Tai geležinkelio traukinys arba bet kuri kita priemonė, judanti bėgiais. Ji važiuoja fiksuotu keliu, todėl turi pirmenybę ten, kur kerta kelią. Tu privalai jai duoti kelią geležinkelio pervažoje arba bėgiu ruože.

Pavyzdys: Keleivinis traukinys artėja pervažoje — tu sustoji ir lauki, nors ženklas „Stop“ ir nestovi.

Blogas matomumas — kai dėl oro arba kitų reiškinių kelią matai trumpiau nei 300 m. Tai gali būti rūkas, smarkus lietus, sniegas arba dulkių audra. Kelio tiesumas ar posūkiai čia svarbos neturi.

Pavyzdys: Rūkas tirštas — priekinio automobilio galinių žibintų nebematai iš 250 m. Tu jau esi blogo matomumo sąlygose.

Tai oficiali riba, kurią gamintojas arba valstybė nustato automobiliui ar junginiui. Į šią masę įtraukiami vairuotojas, keleiviai ir krovinys. Viršijęs šią ribą, pažeidi taisykles ir rizikuoji automobilio struktūra bei stabdžiais.

Pavyzdys: Techniniame pase rašoma 3500 kg — to viršyti negali net su kroviniu ir keleiviais.

Tu privalai sustoti arba nevažiuoti, jei tavo manevras priverstų kitą eismo dalyvį keisti greitį ar kryptį. Taisyklė universali — galioja sankryžose, manevruose, įvažiavimuose. Esmė: niekas kitas dėl tavęs neturi stabdyti arba suktis.

Pavyzdys: Išvažiuoji iš šalutinio kelio — pagrindiniu važiuojantis automobilis neturi dėl tavęs nė kiek stabdyti.

Atskiras kelias arba kelio dalis, pažymėta dviračio ženklu. Motorinėms priemonėms ten važiuoti draudžiama. Takas privalo būti aiškiai atskirtas nuo kelio kelio ženklais arba inžinerinėmis priemonėmis — pavyzdžiui bordiūru ar atitvaru.

Pavyzdys: Palei pagrindinę gatvę eina žaliai pažymėta juosta su dviračio simboliu — dviračių takas.

Priemonė su dviem arba daugiau ratų, kurią varo tik važiuojantis žmogus per pedalus arba rankenas. Tai raumenų, o ne variklio, jėga. Neįgaliųjų vežimėliai dviračiais nelaikomi — jie turi atskirą sąvoką ir režimą.

Pavyzdys: Tavo miesto dviratis su trimis bėgiais ir pedalais — klasikinė šios sąvokos iliustracija.

Eismo dalyviai yra vairuotojas, pėsčiasis ir keleivis. Visi trys turi teises ir pareigas pagal KET. Jei esi kelyje bet kurioje iš šių rolių, tau galioja taisyklės — net jei tu tik lauki autobuso prie kelio krašto.

Pavyzdys: Tu sėdi autobuse, eini šaligatviu arba vairuoji motociklą — visais šiais atvejais esi eismo dalyvis.

Įvykis kelyje, kieme ar kitoje teritorijoje, kurio metu, judant transporto priemonei, nukenčia žmogus arba turtas. Tai apima sužalojimus, žūtį, automobilio, krovinio, kelio ar bet kokio kito turto sugadinimą. Priemonė būtinai turi judėti.

Pavyzdys: Tu atbulai išvažiuoji iš stovėjimo aikštelės ir kliudai stulpą — tai oficialus eismo įvykis.

Tai forma, kurią eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai užpildo ir pasirašo patys vietoje. Joje fiksuojamas faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema. Užpildyta deklaracija paleidžia draudimo procesą be policijos iškvietimo, kai žalos smulkios.

Pavyzdys: Du vairuotojai sutaria dėl smulkaus bamperio trenksmo ir kartu užpildo deklaracijos abi puses.

Išilginė važiuojamosios dalies juosta, kurios plotis leidžia automobiliams važiuoti viena eile. Ji gali būti pažymėta horizontaliomis linijomis, kelio ženklais arba išvis nepažymėta. Svarbu — ji skirta vienai mašinų eilei, ne dviem greta.

Pavyzdys: Kaimo kelyje be ženklinimo telpa dvi mašinos priešingomis kryptimis — tai dvi juostos.

Vieta, kur kelias ir geležinkelio bėgiai susikerta viename lygyje. Tai vienas rizikingiausių kelio taškų — traukinys stabdyti negali greitai. Pervažą privaloma kirsti atidžiai, laikantis ženklų, šviesoforo ir užtvarų reikalavimų.

Pavyzdys: Užmiestyje matai „X“ su bėgio ženklu ir ryškiai raudonais užtvarais — tai klasikinė pervaža.

Kelias arba teritorija, pažymėta specialiais ženklais „Gyvenamoji zona“ ir „Gyvenamosios zonos pabaiga“. Joje pėsčiasis turi pirmenybę prieš automobilį. Greitis ribojamas iki 20 km/h, o stovėti galima tik specialiai pažymėtose vietose.

Pavyzdys: Naujos statybos rajono kiemas su mėlynu ženklu, kuriame vaikšto vaikai — tai gyvenamoji zona.

Namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje stovi ženklas „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje - „Gyvenvietės pabaiga“. Čia galioja papildomi reikalavimai: griežtesnis greitis, kitokios stovėjimo taisyklės. Be šių ženklų zona gyvenviete nelaikoma, kad ir kokie namai stovėtų.

Pavyzdys: Įvažiuoji į Molėtus — baltas ženklas su užrašu „Molėtai“ paskelbia, kad esi gyvenvietėje.

Motorinėms priemonėms skirtas kelias, pažymėtas ženklu „Automobilių kelias“. Įvažiuoti galima tik per skirtingo lygio arba reguliuojamas sankryžas. Stovėti ir sustoti važiuojamojoje dalyje griežtai draudžiama — šiuo požymiu greitkelis artimas automagistralei.

Pavyzdys: Mėlynas ženklas su baltu automobilio simboliu prie įvažiavimo — tu greitkelyje.

Eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą plotį. Į kelią įeina važiuojamoji dalis, sankryžos, šaligatviai, kelkraščiai, pėsčiųjų ir dviračių takai, skiriamosios juostos. Visa ši visuma veikia kaip vientisas elementas.

Pavyzdys: Miesto gatvė su abipus šaligatviais, dviračių taku ir skiriamąja veja — visa tai vadinama keliu.

Ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami dalyviai arba suteikiama informacija. Jis apibrėžtas KET ir jo 2 priede. Prie kelio ženklų taip pat priskiriami kintamos informacijos ženklai — elektroniniai švieslenčių variantai, keičiantys nurodymą pagal situaciją.

Pavyzdys: Ant automagistralės portalo šviečia „80 km/h“ - tu privalai jo laikytis net jei stulpe yra 110.

Asmuo, teisės aktais įgaliotas reguliuoti eismą. Jis dėvi uniformą ir turi aiškų skiriamąjį ženklą — raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę arba skritulį su raudonu atšvaitu. Jo nurodymai svarbesni už šviesoforą ir kelio ženklus.

Pavyzdys: Po avarijos sankryžoje šviesoforas išjungtas, o pareigūnas su lazdele nurodo, kam važiuoti.

Žmogus, taisantis kelią, reguliuojantis eismą, šalinantis kliūtis, gelbėjantis arba teikiantis medicinos pagalbą nukentėjusiam. Jis privalo dėvėti ryškiaspalvius darbinius rūbus, liemenę arba uniformą. Formaliai jis nėra laikomas pėsčiuoju, nors ir stovi kelyje.

Pavyzdys: Oranžine liemene apsirengęs darbininkas klojantis asfaltą — klasikinis kelyje dirbančio asmens pavyzdys.

Juosta šalia važiuojamosios dalies — nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos. Jos danga gali būti tokia pat kaip važiuojamosios arba kitokia. Kelkraštis nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų ar dviračių taku, nors pėsčiasis juo gali eiti.

Pavyzdys: Užmiesčio kelio pakraštys su žvyru ar žole šalia asfalto — būtent tai yra kelkraštis.

Keturratė motorinė priemonė, kurios konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h arba variklis didesnis kaip 50 cm3. Eksploatacinė masė — iki 400 kg, o krovininio modelio — iki 550 kg. Didžiausioji naudingoji galia ribojama iki 15 kW.

Pavyzdys: Kaimišką ūkinę mašiną vairuojantis asmuo su 500 cm3 varikliu yra keturračio motociklo vairuotojas.

Keturratis modelis su silpnesnėmis ribomis. Eksploatacinė masė — iki 350 kg, konstrukcinis greitis — iki 45 km/h, variklio tūris — iki 50 cm3 arba naudingoji galia iki 4 kW. Elektrinio varianto tolygioji nominalioji galia taip pat neviršija 4 kW.

Pavyzdys: Jaunimo miesto „kvadras“ su 50 cm3 ir 45 km/h riba — tai lengvasis keturratis motociklas.

Priekyje važiuojančių priemonių aplenkimas, kai tu pats įvažiuoji į priešpriešinio eismo juostą. Jei liekni savoje juostoje — tai jau ne lenkimas, o persirikiavimas. Skirtumą žinoti būtina, nes skiriasi ir manevro taisyklės, ir draudimai.

Pavyzdys: Dviejų juostų kelyje išvažiuoji į kairę, kad aplenktum traktorių — tai klasikinis lenkimas.

Viešojo transporto priemonės — autobusai, troleibusai, maršrutiniai taksi — vežančios keleivius pagal tvarkaraštį ir sustojimų sąrašą. Prie jų priskiriami ir mokykliniai autobusai. Šios priemonės turi lengvatų, kai pradeda judėti iš sustojimo ar juda savo juosta.

Pavyzdys: Vilniaus troleibusas, vežantis keleivius pagal 7-ą maršrutą — tipiška maršrutinė priemonė.

Automobilio svoris be vairuotojo, keleivių ir krovinio. Įskaičiuojama tik pilna degalų atsarga ir įrankių komplektas. Ši reikšmė dažnai rašoma techniniame pase ir naudojama skaičiuojant leidžiamą krovinį — atimant ją iš didžiausios leidžiamos masės.

Pavyzdys: Techninis pasas rodo 1450 kg — tai svoris be žmonių ir bagažo, bet su pilnu baku.

Faktinis priemonės svoris tuo momentu, kai joje sėdi vairuotojas, keleiviai ir yra sukrautas krovinys. Ši masė kinta — po kelionės gali būti kitokia nei prieš. Ji neturi viršyti didžiausios leidžiamos masės, kitaip kelio taisyklės pažeistos.

Pavyzdys: Su visa šeima ir pilnu bagažine keliauji atostogų — automobilio masė su kroviniu pasiekia ribą.

Geltonas autobusas su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais, vežantis mokinius į mokyklą ir atgal. Prie jų priskiriami ir kitos spalvos autobusai, jei jie paženklinti tais pačiais ženklais ir veža vaikus pagal sutartį su mokykla arba švietimo įstaiga.

Pavyzdys: Rajono mokyklos geltonas autobusas su užrašu ir ženklu veža vaikus — klasikinis mokyklinis autobusas.

Dviratė arba triratė motorinė priemonė su konstrukciniu greičiu nuo 25 iki 45 km/h. Vidaus degimo variklio tūris — iki 50 cm3, o elektrinio varianto tolygioji nominalioji galia — iki 4 kW. Triračio kitokio vidaus degimo modelio galia — iki 4 kW.

Pavyzdys: Miesto elektrinis skuteris su 4 kW galia ir 45 km/h riba — tu vairuoji mopedą.

Dviratė ar daugiau ratų motorinė priemonė, galinti turėti šoninę priekabą. Variklio cilindro tūris didesnis kaip 50 cm3 arba konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Prie motociklų taip pat priskiriami triračiai, kurių masė be krovinio neviršija 400 kg.

Pavyzdys: Kelioninis baikerio motociklas su 650 cm3 varikliu ir be priekabos — tipinis motociklas.

Bet kuri priemonė, turinti variklį. Į šią sąvoką nepatenka bėginės priemonės, skirtos judėti ne keliais, traktoriai ir kitos savaeigės mašinos. Tai svarbiausia plati kategorija, pagal kurią skirstomos daugelis KET taisyklių ir greičio režimų.

Pavyzdys: Automobilis, motociklas, mopedas, autobusas — visi patenka į šią bendrą kategoriją.

Įtaisas su ratais, varomas rankomis arba automatizuotomis sistemomis. Juo naudojasi žmonės, kuriems sunku arba neįmanoma vaikščioti dėl ligos, traumos ar negalios. KET tokius žmones laiko pėsčiaisiais — nors jie važiuoja, vairuotojo kategorijos jiems nereikia.

Pavyzdys: Elektrinis neįgaliųjų vežimėlis prekybos centre ar šaligatvyje — jo valdytojas yra pėsčiasis.

Pagrindiniu kelias tampa, kai jis pažymėtas atitinkamu ženklu, kai kitas kelias turi ženklus „Duoti kelią“ arba „Stop“, arba kai kelias su danga kerta kelią be dangos. Pagrindinio kelio sąvoka negalioja reguliuojamose sankryžose, kur viską lemia šviesoforas.

Pavyzdys: Asfaltuotas kelias kerta žvyruotą — asfaltuotas yra pagrindinis, nors ženklų ir nėra.

Eismo juostos keitimas, neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Tai standartinis manevras mieste ir magistralėje — kai pasuki į kitą juostą ta pačia kryptimi. Persirikiuojantis privalo duoti kelią tiems, kurie jau važiuoja tikslinėje juostoje.

Pavyzdys: Automagistralėje pasiduoda į kairiąją juostą aplenkti priekyje važiuojantį sunkvežimį — tai persirikiavimas.

Asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje. Prie pėsčiųjų taip pat priskiriami neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente ar paspirtuku važiuojantys žmonės, taip pat vedantys dviratį, motociklą, mopedą arba stumiantys vaikišką vežimėlį. Kelyje dirbantis asmuo pėsčiuoju nelaikomas.

Pavyzdys: Tėvas, stumiantis vaikišką vežimėlį šaligatviu — formaliai pėsčiasis pagal KET.

Važiuojamosios dalies vieta, kur pėstieji pereina kelią. Ji pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis — arba tik ženklais, jei linijų nėra. Kai linijų nėra, perėjos ribos laikomos įsivaizduojamomis tiesėmis nuo ženklų stačiai per kelią.

Pavyzdys: Kaime matai mėlyną ženklą su žygiuojančiu žmogumi, bet linijų ant kelio nėra — vis tiek perėja.

Pėstiesiems skirta kelio dalis arba takas, pažymėti ženklu „Pėsčiųjų takas“ arba „Pėsčiųjų ir dviračių takas“. Automobiliams ir motociklams čia važiuoti draudžiama. Dviračiams leidžiama tik tada, kai ženklas aiškiai juos leidžia — priešingu atveju takas skirtas vien pėstiesiems.

Pavyzdys: Parko asfaltuotas takas su žaliu ženklu, rodančiu žmogų ir dviratį — mišrus takas.

Priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Ji pati variklio neturi. Prie priekabų taip pat priskiriamos puspriekabės — tie specialūs modeliai, kurie dalimi svorio remiasi į vilkiką. Priekabos stabdžiai ir žibintai turi būti tvarkingi.

Pavyzdys: Namų ūkio priekaba krovai su dviem ratais, prikabinta prie automobilio — tipinė priekaba.

Lietuvoje registruotų priemonių ir priekabų privalomas būklės tikrinimas. Jis apima tapatumo nustatymą bei techninio stovio atitikties teisės aktams įvertinimą. Po sėkmingos apžiūros gauni lipduką ir leidimą toliau dalyvauti eisme. Be jo — jau pažeidimas.

Pavyzdys: Kasmet arba kas dvejus metus tu vežiesi automobilį į „Transporto apžiūrą“ - tai ir yra šis patikrinimas.

Automobilio sustabdymas arba sustojimas, kai toliau važiuoti tapo neįmanoma arba pavojinga. Tai gedimas, padangos pradūrimas, vairuotojo negalavimas ar kliūtis kelyje. Šiuo atveju nereikalingas valingas ketinimas stoti — sustojimas įvyksta dėl aplinkybių, kurių nekontroliuoji.

Pavyzdys: Automagistralėje sprogsta padanga, tu privalai stoti kelkraštyje — klasikinis priverstinis sustojimas.

Priekaba, sujungta su motorine priemone taip, kad dalis jos korpuso remiasi į vilkiką. Dalis puspriekabės ir jos krovinio masės tenka vilkikui. Ji negali stovėti savarankiškai be specialių atramų — tuo iš esmės skiriasi nuo įprastos dviašės priekabos.

Pavyzdys: Klasikinis tarptautinis vilkikas su 13,6 m puspriekabe — tipinis šios sąvokos pavyzdys.

Vieta, kur keliai kertasi, jungiasi arba atsišakoja viename lygyje. Į sankryžą įeina ir atviri plotai tarp kelių. Jei išvažiuoji iš kelio į šalia esančią teritoriją — tai ne sankryža. Sankryža reguliuojama, jei joje veikia šviesoforai arba stovi reguliuotojas.

Pavyzdys: Keturių gatvių susikirtimas mieste su šviesoforais — reguliuojama sankryža.

Kelio elementas, skiriantis gretimas važiuojamąsias dalis. Ji gali būti apželdinta veja, apsodinta medžiais arba padengta danga su atitvarais. Skiriamoji juosta nėra skirta važiuoti ar stovėti — ten tavo automobiliui vietos nėra, net jei atrodo patogu.

Pavyzdys: Automagistralės vidurinė žalia juosta su medeliais — klasikinė skiriamoji juosta.

Operatyvinių tarnybų ir kitos priemonės su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik šviesos signalais. Kai jos įjungia signalus, tavo pareiga — duoti joms kelią ir, jei reikia, sustoti. Be signalų jos važiuoja kaip paprasti automobiliai.

Pavyzdys: Greitosios pagalbos automobilis su mėlynais žybčiojančiais švyturėliais ir sirena — specialioji priemonė veiksme.

Pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos. Gali būti aukštesnio lygio, su bordiūru, arba tiesiog pažymėta linija. Šaligatviu važiuoti motorinėms priemonėms draudžiama, išskyrus atvejus, kai specialiai leidžiama ženklais.

Pavyzdys: Miesto gatvės pėstiesiems skirtas paaukštintas takas su bordiūru — klasikinis šaligatvis.

Laiko tarpas nuo saulėlydžio iki saulėtekio. Šiuo metu privaloma degti artimąsias arba rūko žibintus, galiojimas dalis reikalavimų sugriežtėja. Tiksliai nesvarbu, ar dangus debesuotas — svarbu tik astronominis momentas, nusakantis tamsiojo paros meto pradžią ir pabaigą.

Pavyzdys: Vasaros vakare saulė ką tik nusileido — tu jau formaliai vairuoji tamsiuoju paros metu.

Uniformuoti valstybės institucijų pareigūnai, turintys teisę stabdyti priemones. Tai policija, muitinė, Valstybinė kelių transporto inspekcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai. Jų teisė apibrėžta įstatymais — tu privalai paklusti teisėtam jų reikalavimui.

Pavyzdys: Aplinkos apsaugos pareigūnas uniformoje stabdo tave miške — tu privalai stoti ir pateikti dokumentus.

Ratinė arba vikšrinė ne mažiau kaip dviejų ašių priemonė, kurios projektinis greitis — ne mažesnis kaip 6 km/h. Jos pagrindinė paskirtis — traukti, stumti ar vežti žemės ir miškų ūkio techniką, vilkti priekabas. Gali būti pritaikyta ir kroviniams ar keleiviams gabenti.

Pavyzdys: Kaimo ūkininko ratinis traktorius su priekaba grūdams — tipinis šios kategorijos atstovas.

Priemonė žmonėms arba kroviniams gabenti, taip pat stacionariai įrangai vežti. Į šią sąvoką įeina traktoriai, savaeigės mašinos ir priemonės, skirtos judėti ne keliais. Tai plačiausia KET sąvoka — ji apima viską, kas rieda, važiuoja ar vežasi keliu.

Pavyzdys: Automobilis, traktorius, savaeigė kombaino technika — visi jie transporto priemonės.

Asmuo, kuriam priemonė priklauso nuosavybės teise. Tai oficialus savininkas, įregistruotas dokumentuose. Jis nebūtinai yra asmuo, faktiškai vairuojantis — savininkas ir valdytojas gali būti skirtingi žmonės, kai sutartiniu pagrindu priemonę naudoja kitas.

Pavyzdys: Tavo brolis pirko automobilį ir yra registruotas kaip savininkas — jis atsakingas už registraciją.

Iš anksto numatytas priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba kroviniams iškrauti. Tai standartinė „parkavimo“ situacija miesto aikštelėje ar kieme. Stovėjimo taisyklės priklauso nuo vietos — ženklų ir kelio ženklinimo reikalavimai galioja pilna apimtimi.

Pavyzdys: Darbe palieki automobilį aikštelėje ant aštuonių valandų — tai akivaizdus stovėjimas.

Iš anksto numatytas sustabdymas, trunkantis ne ilgiau, negu reikia keleiviams išlaipinti ar priemonei krauti. Sustojimo sąlygose tau leidžiama kur kas daugiau vietų nei stovėjimo. Kai užtrunki ilgiau už šį praktinį laiką, tavo sustojimas jau tampa stovėjimu.

Pavyzdys: Tu stabdai prie mokyklos išleisti vaiko ir iš karto važiuoji toliau — tai sustojimas.

Asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis priemonę. Tai gali būti savininkas, šeimos narys, nuomotojas ar darbuotojas. Valdytojas atsako už techninę būklę ir neretai — už pažeidimą, jei vairuotojas nenustatytas.

Pavyzdys: Tu nuomojiesi automobilį savaitgaliui — tave laiko teisėtu valdytoju, kol sutartis galioja.

Kelios priemonės, sujungtos vilkimo arba prikabinimo būdu ir eisme dalyvaujančios kaip vienas vienetas. Tai klasikinis vilkikas su puspriekabe arba automobilis su priekaba. Jungiamai masei taikomos bendros didžiausios leidžiamos masės taisyklės.

Pavyzdys: Tu važiuoji automobiliu su trailerine priekaba luotui — eisme esi vienas junginys.

Teritorija, skirta arba pritaikyta priemonėms stovėti. Ji gali būti vieša, kieminė, mokama ar nemokama. Svarbu — joje galioja stovėjimo taisyklės, nebent specialūs ženklai jas keičia. Stovint aikštelėje tu privalai palikti priemonę saugiai ir nesutrikdyti kitų naudojimosi.

Pavyzdys: Prekybos centro aikštelė su pažymėtomis vietomis ir kelio ženklu prie įvažiavimo — klasikinė stovėjimo aikštelė.

Asmuo, teisės aktų tvarka įgaliotas mokyti kitus vairuoti. Jis privalo turėti reikiamą kvalifikaciją ir dirbti pagal nustatytus reikalavimus. Pamokos metu instruktorius yra atsakingas už mokymo priemonę ir už mokinio veiksmus — netiesiogiai jis prilyginamas vairuotojui.

Pavyzdys: Mokykloje tau pamokas veda sertifikuotas instruktorius su dubliniais pedalais — tai jis.

Asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Prie vairuotojų prilyginami raiteliai, vadeliotojai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius, taip pat tie, kurie moko vairuoti. Jei tu sėdi prie vairo ir valdai priemonę eisme — tau galioja visos vairuotojo pareigos.

Pavyzdys: Tu sėdi ant arklio ir joji pakele — formaliai esi vairuotojas, ne pėsčiasis.

Kelio dalis, skirta priemonėms važiuoti. Kelias gali turėti kelias važiuojamąsias dalis, atskirtas skiriamosiomis juostomis arba esančias skirtinguose lygiuose. Svarbu — šaligatvis, kelkraštis ir dviračių takas į važiuojamąją dalį nepatenka, nors visi kartu sudaro kelią.

Pavyzdys: Gatvės vidurys, kuriuo važiuoja automobiliai — tai ir yra važiuojamoji dalis.

Plotas, kurį riboja įsivaizduojamos linijos, pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus. Tai geometrinis sankryžos „branduolys“. Ši sąvoka reikalinga tiksliai apibrėžti, kur pradedasi ir baigiasi sankryža — svarbu stabdant, lenkiant ar duodant kelią.

Pavyzdys: T formos sankryžoje aiškiai matai stačiakampį, kuriame susikerta dvi važiuojamosios dalys.

Visos kitos sąvokos, kurios minimos KET, bet čia neišvardintos, atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo sąvokas. Tai reiškia — jei randi KET terminą, kurio nėra šiame skyriuje, jo reikšmę rasi pagrindiniame saugaus eismo įstatyme.

Pavyzdys: Sąvoka „saugaus eismo komisija“ KET neaprašyta, bet ji apibrėžta SE įstatyme.